TAMSOJE TEKANTIS VANDUO

Šį kartą grįžau prie nuostabiojo vandens fotografijos, tačiau šiek tiek kitaip – tamsoje, tačiau kitoje vandens pusėje (atsuktą į save) pastačiau mažą žibintuvėlį. Tokiu būdu vienas po kito gimė nuostabiai delikatūs kūriniai, prie kūrių išbaigimo nereikėjo prisiliesti net piršteliu.

Vilko/šuns snukis. Paslaptingas į šoną žvelgiančio gyvio galvos ir snukio kontūras.

Karūna. Aukštyn kojomis apvertus tekančio vandens vaizdą, į pirmą planą iškilo didinga karūnos forma.

Šauksmas. Tarsi kokio paslaptingo gyvio, pravėrusio nasrus, klyksmas tamsoje.

Tikras veidas. Šioje fotografijoje tarytum kokio gyvio ar žmogaus, užsidėjusio šarvus, žvilgsnis į mane. Matomos šalmo akies, žandikaulio ir ragų detalės.

Burtininkas. Šiame vaizde matau kristalais padabintą burtininko kepurę.                     

Gaubtuvas. Ironiškas fotografijos pavadinimas, kadangi, žvelgiant į šį vaizdą, iš karto pamačiau šventiškai papuoštą moterišką gaubtuvą. Kada pabandysiu veido sritį užpildyti gyvu asmeniu.

Kaukolė. Nežemiškos būtybės galva su „šypsena“.

Kūnas. Aiškiai matomos rankos, krūtinės sritis, pilvo ertmė, šonkauliai. Tarsi žingsniavimas.

Agresija. Šioje fotografijoje matau pražiotus pikto šuns nasrus ir juodą akį.

Augimas. 3D vaizdas, kai augantis gyvis, nulenkęs galvą, bręsta ir auga.

Emocija. Dar viena mistinė būtybė, klykianti, cypianti priešais mane.

Įsikūnijimas. Sulyginčiau su žmogumi, įsikūnijančiu į kažkokį gyvį ir žengiančiu pirmuosius savo žingsnius.

Refleksija. Dar viena mistinė būtybė, tyloje nuleidusi galvą, mąstanti, reflektuojanti kažką.

Piki