Nuotoliniu būdu sukurtas fotografijų ciklas "Žmogus"

"Netikėtos jungtys: gyvai nesimatę fotomenininkai virto duetu"

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/netiketos-jungtys-gyvai-nesimate-fotomenininkai-virto-duetu-1016116

Kaune ir Vilniuje gyvenantys menininkai per nuotolį fotografuojasi „kartu" - Kas vyksta Kaune 

Karantinas ir izoliacija menininkus skatina ieškoti naujų, originalių raiškos būdų. Iš Italijos į Kauną grįžusį fotomenininkė Viktorija Bevackua ėmėsi neįprasto kūrinio – drauge su vilniečiu fotografu Dmitrijumi Skačkovu nuotoliniu būdu sukūrė fotografijų ciklą "Žmogus", kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka jie patys.

Fotografuodamiesi atskirai menininkai gilinosi į skirtingas žmogiškąsias emocijas. Nors gyvai menininkai niekada nėra susitikę, jų atskiras nuotraukas V.Bevackua, naudodama technologijas, sujungė į vieną kūrinį, kuriame skleidžiasi daugiasluoksniai vyriško ir moteriško prado santykiai. Santykio dramaturgija Projekto idėja gimė V.Bevackua. Socialinėse medijose pamačiusi fotografo D.Skačkovo profilį, ji sako iš karto supratusi, kad norėtų su juo bendradarbiauti, nes judviejų kūryba turi labai daug bendro.

"Fotografijoje koncentruojuosi į žmogaus sielą, stengiuosi pamatyti, kuo ji turtinga ir kaip galėčiau perteikti tai vizualiai. Jo nuotraukose tai ir pamačiau. Jis koncentruojasi į žmogaus fotografiją ir kurdamas fotografuoja tai, kas žmoguje ir kūryboje mane domina labiausiai, – panašumų įžvelgė menininkė. – Pasiūliau, kad kurtume skirtingas emocijas, pasitardami tik dėl fotografijoje dominuosiančių spalvinių ir emocinių tonų, o visa kita palikdami asmeniniam pajautimui."

Nuotraukose menininkai vizualiai kalbasi tarpusavyje, o dėmesio centre atsiduria jų išgyvenimai "susitikus". Kiekvienas žmogus ateina kurti santykių su sava istorija, tad pradžioje jiems reikia pažinti vienas kitą, derintis. Santykių kitimą galima stebėti ciklo nuotraukose. 

"Tai savotiška dramaturgija. Išgyvenimai, kurie natūraliai užplūsta dviem žmonėms susitikus. Pirmuosiuose kadruose lyg iš tamsos susitinka du nepažįstami žmonės. 

Nori nenori jie patenka į vieną erdvę ir turi ja dalytis su visomis savo baimėmis, džiaugsmais, aistromis, dvejonėmis ir ribomis", – pasakoja V.Bevackua. Menininkei ypač svarbu, kad jos kūriniai paskatintų žiūrovą mąstyti ir reflektuoti. 

Vizuali kalba palieka erdvės asmeniškumui, tad kiekvienas stebėtojas kūrinį gali patirti savaip, taip atrandant įžvalgų apie save patį. 

"Svarbiausia, kad tas, kuris kūrinį mato, negalvotų, ar tai gražu, ar ne, bet klaustų: "O kaip aš?", "O kaip ir ar manyje reiškiasi visa tai?" 

Tai kvietimas galvoti, susimąstyti apie santykius, pajausti, koks mano santykis su savimi ir kitu. Be netikrumo ir kaukių. 

Nebijoti pasakyti komplimentą ar kad man šiandien skauda", – teigia V.Bevackua. 

Kūrybiškumo katalizatorius Nors karantinas apribojo galimybes fiziškai įgyvendinti projektus, menininkė džiaugiasi, kad tokie apribojimai paskatino kūrybiškumą ir kitokios formos kūrinių gimimą. 

Piki