AKTORINIS MEISTRIŠKUMAS NĖRA PRIEVOLĖ. AKTORIUS YRA PROFESIJA

Žmogaus rankos, jų forma ir apskritai - gestai mano kūryboje užima itin svarbią vietą. Šį kartą pasitelkiu būtent rankos ir jos detalių fotografiją vizualiniam aktualios man temos atvaizdavimui.

"Tuštuma"

Šiandien miniu keturis gryžimo į gimtąją šalį ir miestą mėnesius. Visi jie, rodos, prabėgo kaip viena savaitė. Įkritau į nuostabų seniai nematytų mylimų žmonių šurmulį, turėjau galimybes matyti jų veidus, klausyti jų pasakojimų, išgyvenimų, patirčių, kurios aplankė per ilgus nesimatymo metus.

Rašau praeitimi, nors kalbu apie šiandien. Kodėl?

"Meilė"

Antroji pandemijos banga grįžo ir šį kartą ženkliai stipresnė, nei buvo prieš tai. Ribojami susibūrimai, kai kurie žmonės bando saugotis nebūtinų kontaktų ir daro, mano nuomone, labai teisingai. Tačiau.

Noriu pasidalinti savo, būvimo Lietuvoje pastaruosius keturis mėnesius, pastebėjimais.

"Tapatybė"

Ne itin malonu pripažinti, tačiau vis labiau, bendraujant su Lietuvos žmonėmis, juntamas nerimas (pandemijos neliečiu) būti prastesniu, lėtesniu už kitą, neįvertintu. Juntamas nuolatinės, dažnai neprotingos konkurencijos būtinumas ir net, sakyčiau, savotiška priklausomybė jai. Net ir iš žinomų žmonių pasisakymų juntama nuolatinė baimė,  kad nesi geresnis, gudresnis, išmanesnis,  gražesnis ir visoks kitoks „-esnis“. Nuolatos girdimas visuotinis nerimas, nuovargis, pakankamai daug negatyvo..

"Gyvenimo įrašai"

Pripažinsiu, kad konkurencija skatina kurti ir gali būti bei yra varomoji ėjimo pirmyn bei nuolatinio tobulėjimo jėga. Rašau „gali būti“,  kadangi egzistuoja ir pasirinkimo laisvė. Kiekvienas žmogus privalo įsivertinti save, asmenines emocines galimybes ir pagal tai susidėlioti gyvenimo siekiamybių ritmą nenuvertinant savęs ir tuo pačiu skiriant laiko lėtesniam ar greitesniam savęs tobulinimui.

"Išgelbėk pasaulį"

Jei esu talentas, tačiau emociškai esu itin palaužiamas, man įkritimas į nuolatinę konkurencinę kovą atneš rimtų padarinių tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.
Ir atvirkščiai, labai dažnai talento neturintis,  bet emociškai nepalaužiamas žmogus į šią kovą puola su didžiausiu azartu ir neretai netgi ją laimi.

Kodėl aš apie tai? 

"Supratimas"

Šiandien, pandemijos akivaizdoje, turime pakankamai sudėtingą laikotarpį ir jį pragyventi kuo ramiau yra be galo svarbu. Pasaulis egzistuoja ir egzistuos, žmogus jame tėra tik maža mikroskopinė dalelytė, tačiau labai svarbi tiek artimai aplinkai, tiek ir išorinei, neretai vadinamai „svetima“ (anksčiau gvildentoje temoje minėjau, kad, kaip bebūtų, esame priklausomi vieni nuo kitų, - tad aš jos „svetima“ niekaip nepavadinčiau). Mūsų skleidžiamos emocijos gali sušildyti ir, atvirkščiai, gali sukelti didžiulį šaltį, o šiandien juk labiausiai reikalinga šiluma.

"Apkabinimas"

Vis dažniau prisimenu kažkur interneto platybėse perskaitytą frazę „Pasauliui tu esi kažkas, o kažkam tu esi visas pasaulis“. Noriu vadovautis ja ir būtent šiuo sudėtingu emociškai periodu. Žvelgiant plačiau, koks nuostabus yra šis posakis. Kiekvienas mūsų turime savo mažą pasaulį, jį susikuriame tokį, kokį norime patys. Kaip nematomą burbulą, kuris arba spinduliuoja grožį, arba atvirkščiai. Ir kiekvienas toks mini pasaulis stipriai įtakoja kitus, esančius šalia. Iš to susideda visa mūsų egzistencija. Susikūrus šviečiančius ir šilumą skleidžiančius savo pasaulėlius, kiekvienas mūsų, nors ir esame maži lašeliai, sukursime vieną didelį gražų energijos užtaisą, kuris ramiai praeis ne tik šią žmoniją užklupusią pandemiją, bet bus stiprus ir skleis puikią energiją ir po jos – pasaulyje, kuriame gyvens ne kas kitas, o mūsų vaikai.

"Tėvas"

Susitelkime į save ir savo kuriamą pasaulį – ar tai būtų menas, ar bet kuri kita sritis - jis juk yra be galo svarbus aplinkai. Šiandien, kaip niekada, galvokime ne tik apie save, bet ir apie kitą. Pamatysite, koks staigus įvyks pokytis, tik reikia sugebėti jį pamatyti ir pajausti. Atverkime plačiau širdies duris, atverkime sielos langus.

"Rašykime atsakingai" iš fotografijų ciklo "Mano sielos"

Neverta pamiršti, jog kiekvienas nešame atsakomybę, kokį pėdsaką paliksime ateinančioms kartoms. „Rašykime gyvenimą“ atsakingai ir nekovodami, nebijodami būti jautriais, draugiškais, EMPATIŠKAIS, tikrais, nesuvaidintais. Aktorinis meistriškumas nėra prievolė. Aktorius yra profesija, kurios atstovas teatre įkūnija ne ką kitą, bet natūralų žmogų.. Teatras yra kultūros išraiška, o gyvenime norisi matyti tikrus nesuvaidintus vaidmenis.

Piki