AR MATEI KADA BESIFORMUOJANTĮ TORNADO?

 ...Kai po giedro dangaus pradeda kauptis debesys, pavieniai, vis tamsesni.. Didėja ir stiprėja vėjas ir ore tvyro artėjančio kracho nuojauta.

...Kai susitinka dvi visiškai priešingos jėgos – gamtoje tai karštis ir šaltis, drėgmė ir sausra, bet lygiai taip pat ir gyvenime. Juk mes, dvikojai tvėriniai, esame miniatiūrinė gamtos kopija, tačiau, netobula. Gamtoje, po audros išaušta ramybė, ji ir vėl būna nuostabi bei nuolatos atsinaujina. O mes, žmonės, po kiekvienos audros vis labiau grimztame į save, vis mažiau matome ir, svarbiausia, jaučiame spalvų, vis daugiau pagiežos viduje nešiojame ir, esant progai, ja dalinamės su kitais.

Dvi skirtybės, ir, tuo pačiu metu, dvi be galo panašios, kažkuria prasme net identiškos būtybės ir kova. Ar tai yra mūsų tikslas? Ar, gulėdami lovos patale ir skaičiuodami paskutines minutes, praleistas šiame kūne ir šioje planetoje, būsime laimingi pagalvoję KAIP praleidome savo gyvenimą? Ar ne tikslinga iš jo iščiulpti viską iki paties mažiausio lašelio? Ar neverta mėgautis ir skanautį jį? Argi nereikia atmerkti akių ir MATYTI spalvas? Juk egzistuoja ne tik pilkas dangus!

Šiandien – ruduo. Ar pastebėjai, kokie spalvoti ir gražūs medžių lapai? Lyja ir drėgna? – tai puiku! Patikėk manimi, geriau drėgmė nei sausros ir baisūs gaisrai. Visuomet ir viskame galima rasti pozityvą. Tik reikia noro ir pastangų nusiteikimui. Puikiai suprantu, kad pilka paversti ryškiai geltonu yra nelengva, tačiau, svarbiausia, - įmanoma.

Gamtoje fantastiška yra tai, kaip elegantiškai ir tuo pačiu grėsmingai formuojasi tornado. Net ir artėjant audrai, gamtoje viskas vyksta didingai. Didybė ir menkumas, užtikrintumas ir nerimas, jėga ir švelnumas, baimė ir ramybė – kaip žavingai sudėlioti dėsniai. Aiškiai, konkrečiai, tobulai. O mes, žmonės? Jei pasistengtume pažiūrėti į save bandydami susilyginti su gamta ir joje vykstančiais procesais? Ar pavyktų? Ir jei taip, tai kokios mintys ir išvados užlietų mūsų mintis?..

Šiandien aš filosofuoju. Šiandien, kaip niekada, aš noriu skristi. Šiandien aš jaučiu sparnus dar stipriau, nei bet kada iki šiol. Šiandien, geriau nei vakar, suvokiu, kad esu sveika, turiu be galo, dažnai net per didelę širdį. 

Šiandien aš jaučiuosi visatos dalimi ir noriu skristi ir sėti šviesą, ramybę, gėrį ir meilę. Šiandien noriu, kad šis gyvenimas būtų mano tiek, kiek jis yra kiekvieno mūsų. Šiandien aš dar kartą užmerkiu akis, užsikemšu ausis ir specialiai ignoruoju kvailybę, blogį, panieką, žeminimus, nepagarbą ir agresiją. Šiandien aš pakylu dar aukščiau nuo žmogiškųjų negalavimų. Šiandien yra pati geriausia diena pradėti, nes būtent šiandien yra pati gražiausia mano gyvenimo diena.

Piki