ŽODŽIO GALIA

Šį kartą noriu pasidalinti savo mintimis dar viena, labai svarbia šiandieną, tema - pakalbėti apie žodžio galią mūsų kasdienybėje. 

Pilnai pritariu posakiui, kad išmintis yra seksuali, na o išmintingai valdomas žodis – be galo graži ir svari siekiamybė, tačiau šiandien man begalę klausimų kelia tamsioji šios temos pusė. 

Nuo vaikystės buvau mokinama rinkti žodžius ir atsakingai mąstyti prieš kalbant. Šio fantastiško pilotažo teko mokytis daugelį metų, kadangi įvaldyti jį yra itin sunku.

Deja šiandienos realybėje neretai pirmauja neigiama kalbos naudojimo reikšmė. 

Neigiamus jausmus iššaukiantį žodį skiriu į dvi rūšis - dirbtinis "geras" žodis ir tiesmukiškai išsakytas žeidžiantis "blogas" žodis. Abu jie turi galią žudyti.

Nesugebėjimas valdyti žodžio kyla iš savikontrolės bei pagarbos sau ir kitam stokos. Viskas atsiremia į pagarbą ir būtent šiandien aš jos matau itin mažai. Įvykus bet kokiam, net ir minimaliausiam nesutarimui tarp žmonių, neretai į orą yra paleidžiama serija pačių "spalvingiausių" ir kupinų paniekos, neapykantos bei nepagarbos žodžių. Tai pasireiškia visur, - tiek darbo aplinkoje, tiek viešoje socialinėje erdvėje, tačiau dažniausiai tai skiriama individui, su kuriuo dalijamasi asmeniniu gyvenimu, - kai tuo metu pastarąjį žmogų reikėtų gerbti jau vien dėl to, kad savo kasdienybe dalijamės būtent su juo. Juk nuo to, kaip elgiamės savo gyvenimo pakeleivio atžvilgiu priklauso ir pačiu mūsų gerovė!
Visa tai provokuoja išliekamuosius reiškinius, dažnai turinčius skausmingas ir labai liūdnas pasekmes.

Aplinkos svarba, kurioje naudojami abu šie variantai yra didžiulė.

Pirmuoju atveju dažnai tai būna rami, savotiškai "graži" aplinka, kurioje vartojami dirbtinio "gero" žodžio variantai:

Tuščias žadėjimas. Apskritai niekada nieko nereikėtų žadėti. Pilnai įmanoma išsireikšti kitais, neįpareigojančiais žodžiais - "padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso" vietoje - "prisiekiu, pažadu". Tokiu atveju, ne tik pakeitus idėją, bet ir įvykus ne nuo mūsų priklausomiems trukdžiams, nereikia jausti sąžinės graužaties dėl duoto ir neištesėto žodžio.

Liaupsės – tuščiai išsakyti komplimentai, melagingi pagyrimai ir pan. 

Apgaulingo pasitikėjimo skatinimas provokuojamas apsimestinai atskleidžiant savas paslaptis, tokiu būdu melagingai kviečiant atsiverti ir pašnekovui.

Prisiekinėjimas – vienas iš dažniausiai sutinkamų šiandien žodžio nevaldymo atvejų. Žmogus juk girdi, tikisi ir laukia. Staiga pasitikėjimą nugali nusivylimas, o šie negatyvai mūsų viduje gyvena ir progresuoja ilgus metus gimdydami savo palikuonis ir vėliau sėja šias išliekamąsias emocijas artimoje aplinkoje. 

Antruoju atveju pasireiškia kontrastas – pykčio metu išsakomi žodžiai – “spalvinga ir sparnuota” jų virtinė. 

Nesugebėjimo valdyti žodį sukelti padariniai yra tarsi lėtinė liga, kuri žmogaus viduje pasireiškia įvairiomis komplikacijomis (šalutiniais reiškiniais), kurios su laiku neretai įgauna neigiamų pasekmių pavidalą.

Tačiau yra ir gerų naujienų šioje temoje – ar kada nors susimąstėte – juk dar niekada nei vienas "nurytas" blogas žodis nepakenkė skrandžiui!..  

Susivaldymas ir blogo žodžio sulaikymas yra nuostabus savęs lavinimo būdas, ugdantis ne tik savęs valdymo meną, bet ir sėjantis pagarbą sau bei kitiems, o santykius su žmonėmis paverčiantis visiškai kitokia kokybe.

Savikontrolė ir sugebėjimas neištarti žeidžiančio žodžio skiepija ir kitų žmonių pagarbos augimą mūsų pačių atžvilgiu. Tai nėra silpnumo bruožas. Anaiptol! – Tai yra labai stiprios savivaldos rezultatas, vertas didžiausios pagarbos. Taigi, kviečiu pabandyti ir pamatysite, kad rezultatai bus tikrai fantastiški! 

Piki